Lapkričio 1 d. ir 2 d. yra švenčių dienos: už darbą jomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, o už viršvalandžius — ne mažesnis kaip 2,5 karto. Spalio 31 d. ir lapkričio 1 d. darbo diena trumpinama viena valanda, paliekant darbo užmokestį. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši taisyklė papildyta. Parengta pagal 2026 m. spalio 30 d. galiojančius teisės aktus.
Lapkričio 1-oji — Visų Šventųjų diena ir lapkričio 2-oji — Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena yra švenčių dienos. (DK 123 str. 1 d. 11, 12 p.) 2026 m. lapkričio 1-oji sutampa su sekmadieniu.
Darbo kodeksas nenumato su poilsio diena sutampančios švenčių dienos perkėlimo į kitą darbo dieną. Todėl dėl to, kad lapkričio 1-oji yra sekmadienis, papildomas laisvadienis nesuteikiamas.
Lapkričio 2-oji yra savarankiška švenčių diena — Vėlinės, ir jai galioja visos švenčių dienos taisyklės.
Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais. (DK 123 str. 2 d.)
Darbui švenčių dieną Darbo kodeksas rašytinės formos nereikalauja — 123 str. 2 d. kalba tik apie „darbuotojo sutikimą“. Tą patį nustato ir 124 str. 2 d. dėl poilsio dienos.
Viršvalandiniam darbui rašytinis sutikimas privalomas (DK 119 str. 2 d.) — išskyrus tris išimtis: visuomenei būtini nenumatyti darbai ar nelaimių prevencija; būtinybė užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą; kolektyvinėje sutartyje numatyti atvejai.
Praktinė išvada: sutikimą dirbti švenčių dieną vis tiek verta turėti raštu — ne dėl formos reikalavimo, o dėl įrodymo. Ginče darbdavys turi įrodyti, kad sutikimas buvo.
Net jeigu lapkričio 1-ąją ar 2-ąją dirbama pagal iš anksto sudarytą darbo ar pamainų grafiką, už šį darbą mokama ne mažiau kaip dvigubai. Darbo kodekse jokios išimties suminei darbo laiko apskaitai nenustatyta — 144 str. 2 d. taikoma visiems.
Suminė apskaita taip pat nesuteikia darbdaviui teisės be darbuotojo rašytinio sutikimo skirti dirbti viršvalandžius. (DK 119 str. 2 d.)
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, paliekant darbo užmokestį. (DK 112 str. 6 d.) Šiemet tai liečia dvi dienas: spalio 31-ąją (Visų Šventųjų išvakarės) ir lapkričio 1-ąją, kuri kartu yra ir Vėlinių išvakarės.
Nuo lapkričio 1 d. galiojanti redakcija aiškiai įtvirtina, kad trumpinant darbo dieną paliekamas darbo užmokestis, o darbuotojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už šią sutrumpintą valandą mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. (DK 112 str. 6 d.; įstatymas Nr. XV-1058)
Nuostata aktuali jau lapkričio 1-ąją dirbantiems darbuotojams.
Kai dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos veiklos sutrumpinti negalima, už šią valandą mokama kaip už viršvalandinį darbą. (DK 112 str. 6 d.)
Spalio 31 d. (paprasta darbo diena) — ne mažiau kaip 1,5, o jeigu valanda dirbama naktį — ne mažiau kaip 2. (DK 144 str. 4 d.)
Lapkričio 1 d. — ne mažiau kaip 2,5, nes tai viršvalandinis darbas švenčių dieną. (DK 144 str. 4 d.)
Darbuotojo prašymu darbo švenčių dienomis ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš atitinkamo dydžio (2 arba 2,5), gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. (DK 144 str. 5 d.)
Darbuotojas lapkričio 2-ąją dirba 8 valandas, darbas ne viršvalandinis. Jo prašymu prie kasmetinių atostogų pridedama 16 apmokamų poilsio valandų (8 × 2). Už patį darbą švenčių dieną tuomet nemokama, bet apmokamas visas pridėtas poilsio laikas.
🔴 Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti apmokėjimo pakeisti papildomu poilsiu — įstatymas kalba apie darbuotojo prašymą.
Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo (direktoriaus) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, naktį ir viršvalandinio darbo apskaita tvarkoma, tačiau už tą darbą nemokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. (DK 144 str. 6 d.)
Vadovaujantiems darbuotojams (DK 101 str. 3 ir 4 d.) toks darbas apskaitomas ir apmokamas kaip už darbą įprastiniu režimu, nebent sutartyje susitarta kitaip. Tokių darbuotojų skaičius negali viršyti 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus, o jų sąrašą nustato darbo teisės normos.
Praktinė išvada darbdaviui: jei norima, kad vadovui būtų mokama, tai turi būti parašyta darbo sutartyje; apskaitą vesti privaloma bet kuriuo atveju.